Rādhos vardas yra labai delikatus

„Galite stebėtis, jei Dievas yra beribis ir savimi patenkintas, kodėl Jam reikia mylimosios, kad patenkintų Savo troškimus? „Brahmanda Purana“ teigia, radha krsnatmika nityam krsno radhatmako dhruvam, „Viešpats Kṛṣṇa yra beribis Dievas. Kai Jis nori mėgautis, Jis apsireiškia savo mylimajai Rādhārānī ir mėgaujasi Jos kompanija. Todėl Viešpats Kṛṣṇa ir Rādhārānī yra amžinai vienas, ir tas pats.“ Viešpats Śiva „Sammohana Tantroje“ nurodo, tasmaj jyotir abhud dvedha radha-madhava rupakam, „Visagalis Viešpats Śrī Kṛṣṇa, nors vienas ir vienintelis, Jis tampa dviem – Rādhā ir Mādhava (dar vienas Viešpaties Kṛṣṇos vardas), tik norėdamas atlikti Savo mylimą žaidimą.“

Kol Śrīla Vyasadeva rašė „Śrīmad Bhāgavatam“ ir paaiškino Kṛṣṇos romantinį šokį su gopėmis, Jis meditavo į Śrīmatī Rādhārānī, bet dėl baimės, kad jis pateks į transą, jis tiesiogiai nenurodė Jos vardo „Śrīmad Bhāgavatam“. Rādhos vardas yra labai delikatus, jei atsitiktinai Śrīla Vyasadeva ar Śrī Śukadeva Gosvami būtų jį pakartoję, „Śrīmad Bhāgavatam“ nebūtų buvusi užbaigta. Be to, karalius Parikśit, „Śrīmad Bhāgavatam“ klausytojas, jam buvo likusios tik septynios dienos gyventi ir jis norėjo išgirsti ją visą, todėl Śrī Śukadeva Gosvami bijojo paminėti Rādhārānī vardą, nes jei jis būtų taip padaręs, jis būtų paniręs į transą. Štai kodėl Jos vardas nėra tiesiogiai paminėtas nei Śrīlos Vyasadevos raštuose, Śrī Šri Śukadevos Gosvamio, kai jis kalbėjo „Śrīmad Bhāgavatam“. Tokiu būdu, Rādhos vardas yra paslėptas „Śrīmad Bhāgavatam“. Ankstesniame skyriuje mes išsamiai apibūdinome, kodėl Rādhārānī vardas neminimas „Śrīmad Bhāgavatam“.

[Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda, „Śrīmad Bhāgavatam“, 10.29.48 komentaras, išvertė Bhaktin Akvilė]