Piktosios dvasios

Dėl Kali yugos įtakos, demoniškos būtybės yra visur, tačiau jos bėga iš tų vietų, kur kartojamos šventos mantros. Pavyzdžiui, „Valmiki Ramayanoje“ rašoma, jog kartą vaiduoklis paklausė Viešpaties Ramos: „O Dieve, mes taip pat esame tavo kūriniai ir norime turėti vietą, kur galėtume mėgautis bei gyventi. Prašau, pasakyk mums kada ir kur mes galime patirti džiaugsmą?

Dievas atsakė: „Ten, kur mano mantros nėra giedamos, ten jūs turėtumėte ir gyventi. Pinigai, kurie nėra skiriami patenkinti Mane, tais pinigais galite mėgautis.“

Nepagydomos lėtinės ligos, besitęsiančios teismo bylos, visa niokojantys gaisrai, avarijos, didžiuliai kivirčai bei muštynės – visus šiuos sunkumus sukelia vaiduokliai ar piktosios dvasios. Jos pasinaudoja tokiomis situacijomis ir mėgaujasi žmonių kančiomis. Tokie žmonės, kurie mėgsta mėgautis kitų žmonių kančiomis, arba netoleruoja, kuomet kiti užsiima savęs tobulinimu – po mirties jie taps piktosiomis dvasiomis.

Todėl Vrajoje kiekvienas šlovina ir garbina Viešpatį Kṛṣṇą, šventų mantrų dėka. „Niti Śastra“ teigia: mantradhinam ca daivatam, Dievas yra kontroliuojamas mantros pagalba. Mantra apvalo širdį ir protą. Mantra paskatina pasirodyti Viešpatį ir duoda palaiminimus, todėl piktosios dvasios palieka tokį žmogų.

„Valmiki Ramayana“ nurodo:

na tatra danavah santi na pisaca na raksasah
yaksa kinnara vetala bhuta preta vinayakah
yatra devo grhe visnuh kirtyate hi sada satam

„Ten, kur garbinamas Viṣṇu ar Aukščiausias Viešpaties asmuo, kur demonai atrodo kaip žmonės – ten negali gyventi velniūkščiai, žiaurūs dviveidžiai demonai, pusiau pusdieviai, demonai turintys nepageidaujamų savybių, vampyrai, vaiduokliai, piktosios dvasios, ar kitokios tokio tipo būtybės.“

Vedinė civilizacija jokiu būdu nėra politeistinė, bet suklaidinti žmonės dažnai neteisingai interpretuoja, ir mano, kad vedinė civilizacija yra politeistinė. Vedinės žinios apima daugelį sričių, todėl nagrinėjant vedinius raštus reikia suvokti, kad yra tik vienas Dievas. Jis yra atsakingas už visus ir už viską aplink. Kitos superžmogiškos būtybės yra jo ekspancijos, arba būtybės, kurios aukštesniąsias galias panaudoja tam, kad galėtų tvarkyti įvairius universalius reikalus. Asmuo, nagrinėjantis vedinę filosofiją be mokytojo pagalbos – jis gali pagalvoti, kad tai yra politeistinė filosofija, tačiau vedinė filosofija yra monoteistinė, kuri remiasi tyra meile Aukščiausiąjam Dievo asmeniui, kuris atsilygina tiems, kuriuos Jis myli.

visnor amse bhuvam yate rtavas ca abhavan subhah

(„Viṣṇu Purāṇa“ 5.2.4)

„Kuomet Viṣṇu ir jo ekspancios atvyko į žemę, kartu pasirodė ir visi visi tam būtini atributai.“

Kṛṣṇa gimė lietingojo sezono viduryje, tuomet išnyko visi nepalankūs lietingojo periodo ženklai. Buvo sakoma, kad tarp visų mėnesių – lietaus sezonas yra pats nepalankiausias. Tačiau dėl šios priežasties jis tapo pačiu palankiausiu, todėl jis yra geresnis nei kiti metų laikai.

Įrodant aukščiau užrašytą teiginį, Kṛṣṇa nėra Viṣṇu inkarnacija – Jis yra visų inkarnacijų šaltinis.

Kartokite Mahamantrą, šventus Dievo vardus:

Hare Kṛṣṇa Hare Kṛṣṇa
Kṛṣṇa Kṛṣṇa Hare Hare
Hare Rāma Hare Rāma
Rāma Rāma Hare Hare

[Pokalbiai su Jo Dieviškąja Malone Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Śrī Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda, išvertė Bhaktin Akvilė]