Klausti yra svarbu

Žmonės trokšta sužinoti tiesą apie tai, kas jie yra, iš kur atėjo ir kur eis, kai paliks šį pasaulį. Smalsūs žmonės, naktį žiūrėdami į žvaigždes, klausia: "Kodėl aš esu čia? Koks mano gyvenimo tikslas? Ar turiu kur nors nuolatinę vietą?" Mokslininkai teigia, kad kūnas tėra cheminių medžiagų derinys, kuris laikui bėgant vėl suskils į molekules. Žinant, kad visi iki mūsų mirė ir jų kūnai suiro, mokslininkų teiginiai yra lengvai priimami ir suprantami. Tačiau galima paklausti: "Kas aš esu, ar aš esu cheminių medžiagų derinys ar kažkas daugiau?" Kiekvienas protingas žmogus, samprotaudamas, lengvai supranta, kad jis ar ji skiriasi nuo kūno, gyvosios jėgos laikiname kūne. Visos skirtingos gyvosios esybės nuolat gimsta, jos turi būti perdirbamos. Už viso to turi slypėti Aukščiausioji jėga arba Dievas. Tačiau kaip galima būti tikriems dėl šių išvadų? Norėdami rasti atsakymus į šiuos klausimus, žmonės atsigręžia į dvasinį gyvenimą, kur ieško dvasinių mokytojų, kad šie parodytų jiems tinkamą kelią, kuriuo reikia eiti. Visi dvasiniai vadovai tvirtina, kad žino kelią pas Dievą, tačiau sunkiai sugeba tai kuo nors pagrįsti.

[Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda, iš „Śrīmad Bhāgavad Gītos, Dievo giesmės“, įžangos, išvertė Bhaktin Akvilė]