Dviejų puodelių istorija

Nėra išmintinga rodyti išorinę atsidavimo tarnystę. Atsidavusiojo tikslas yra siekti trokštamo rezultato, t.y. išsivadavimo, kuris yra įmanomas, vykdant tyro atsidavusiojo nurodymais. Toks asmuo yra pasišventęs vien tik dvasiniam gyvenimui. Pateiksiu pavyzdį ir papasakosiu istoriją, kuri nutiko daugiau nei prieš 2000 metų. Tuo laiku, karalius, vardu Vikramaditya, kuris vadovavo daugybei išsilavinusių brahmanų, viename susirinkime gavo patarimą iš vieno jų, vardu Kalidasa. Kartą karalius jam pasakė:

„Tu esi labai išsilavinęs ir puikiai dainuoji, tačiau būtum dar nuostabesnis, jei turėtum puikią išvaizdą“.

Kalidasa nebuvo išvaizdus. Tai išgirdęs, jis išliko santūrus ir nusprendė sulaukti tinkamo momento, kad galėtų jam duoti vertingą patarimą. Kartą karalius paprašė Kalidasos atnešti vandens troškuliui numalšinti. Jis pakluso ir atnešė vandens dviejuose skirtinguose puodeliuose, iš kurių vienas molinis, o kitas pagamintas iš aukso. Karalius atsigėrė vandens iš molinio puodelio ir padėkojo.

Tuomet Kalidasa paklausė karaliaus, kodėl jis pasirinko gerti iš molinio puodelio, nors auksinis puodelis yra prabangesnis. Karalius atsakė: „Moliniame puodelyje vanduo buvo tyras ir vėsus, o auksiniame puodelyje šiltas ir ne taip gerai numalšintų troškulį.“ Tai išgirdęs, Kalidasa pasiūlė karaliui: „Tuomet geriausia yra apsvarstyti situaciją, ne tik žvelgti į išorę, nes išorinis spindesys gali nuvesti į degradaciją. Apgavikas stengsis padaryti viską, kad nustumtų jus nuo teisingo kelio, net bandys įtikinti, kad teisingas dalykas yra blogas.“

[Pokalbiai su Jo Dieviškąja Malone Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Śrī Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda, išvertė Bhaktin Akvilė]