Dvasinio Mokytojo beieškant

Śrīmad Vīra Rāghavāchārya sako, kad vedinėje visuomenėje egzistuoja dvi kṣatriyų kategorijos. Vieni yra veikiami aistros – elgiasi kaip kariai. Pas kitus dominuoja aistros bei dieviškumo energijos, tačiau jie nėra kvalifikuoti elgtis kaip brāhmaṇai. Tik pastarieji kṣatryai gali veikti kaip šventikai.

Kvalifikuotas Dvasinis Mokytojas išmano dvasinius standartus, kurie aprašyti „Śrīmad Bhāgavatam“:

tasmād guruṁ prapadyeta jijñāsuḥ śreya uttamam
śābde pare ca niṣṇātaṁ brahmaṇy upa-samāśrayam

(„Śrīmad Bhāgavatam“ 11.3.21)

„Kiekvienas siekiantis aukščiausiojo tikslo turi ieškoti tikrojo Dvasinio Mokytojo, kuris pilnai išmano šventraščius bei sugeba įtikinti kitus elgtis teisingai. Jis turi būti labai taikus, visiškai atsidavęs Aukščiausiąjam Viešpačiui bei nebūti įsipainiojęs į žemiškuosius reikalus.“

Śrīmad Vīra Rāghavāchārya, iš Rāmānuja sampradāyos, pakomentuoja aukščiau užrašytą „Śrīmad Bhāgavatam“ posmą (11.3.21):

bhinna nāva āśritaḥ stabdhau yathā pāraṁ na gacchati
jñāna-hīnaṁ guruṁ prāpya kuto mokṣam avāpnuyāt

„Jei asmuo sėdi nejudančioje valtyje – jis negali pasiekti kranto. Ar gali mokytojas, kuris neturi tobulo žinojimo išvaduoti mokinį iš šio pasaulio?“

[Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda, „GURU NIRNAYA DIPIKA, Šventraščiai nurodo: kas gali ir kas negali tapti Guru“, p. 45, išvertė Bhaktin Akvilė]