कृष्णकृपामूर्ति
Bhāgavat Dharma Samāj įkūrėjas-āchārya ir Dvasinis Mokytojas nenutrūkstamoje Mokytojų mokinių sekoje, nusileidžiančioje iš Viešpaties Śrī Kṛṣṇos
nama oḿ viṣṇu-pādāya
kṛṣṇa-preṣṭhāya bhū-tale
śrīmate kṛṣṇa balarām
swāmin iti nāmine
„Mes pagarbiai nusilenkiame prie Jo Dieviškosios Malonės Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupādos lotoso pėdų, kuris yra labai brangus Viešpačiui Śrī Kṛṣṇai, nes jis jau turi prieglobstį prie Jo lotosinių pėdų.“
śrila prabhupāda śiṣyeṣu
kevalam vrajavāsinam
vāḍava vaṁśāvataṁśāṁ
haṁsaṁ dhvāntāntakaṁ namaḥ
„Tarp visų Jo Dieviškosios Malonės A. C. Bhaktivedanta Svāmī Śrīlos Prabhupādos mokinių mūsų Gurudeva yra vienintelis Vrajavāsī mokinys, kuris gimė Śrī Vrindāvano Dhāmoje nušvitusioje Gauḍa Brāhmaṇa šeimoje. Jis puikiai išmano Vedų šventraščius ir sugeba pašalinti neišmanymo tamsą, taip kaip saulė pašalina tamsą saulėtekio metu.“
Mūsų Autentiškas Dvasinis Mokytojas
varṇāṇām brāhmaṇo gurūḥ
brāhmaṇānāṁ gurū sanyāsī
sanyāsīnāṁ gurūḥ avināsī
avināsīnāṁ gurūḥ vrajavāsī
„Brāhmaṇa yra keturių socialinių sluoksnių (Brāhmaṇų, Kṣatriyų, Vaiśyų ir Śūdrų) Guru, Sanyāsī yra Brāhmaṇų Guru, Amžinasis Dievas yra Sanyāsīų Guru, o Vrajavāsī yra amžinojo Dievo Guru.“
—Śrī Vrindāban Mahamāmṛtam
Nuo pat gimimo mūsų Gurudeva buvo supažindintas su Bhaktiyoga (atsidavimo kelias). Iš visų Śrīlos Prabhupādos mokinių mūsų Gurudeva yra vienintelis mokinys, kuris gimė, užaugo ir mokėsi Śrī Vrindāvano Dhāmoje.
Mūsų Gurudeva pasirodė Śrotrīya Brāhmaṇa Gauḍīya Vaiṣṇavų dinastijoje. Jo šeimos dinastija yra tiesiogiai kilusi iš Kaśyapos Muni. Gurudeva yra vienintelis Jo Dieviškosios Malonės A.C. Bhaktivedanta Svāmī Prabhupādos mokinys, kuris yra pilnai išsilavinęs Śrotriya Brāhmaṇa Vrajavāsī Vaiṣṇava Sannyāsī.
Vrajavāsīai neturi pereiti prie Sanyāsa gyvenimo tvarkos, nes jie jau yra pilnai realizavusios sielos. Tačiau Svāmījī yra pirmasis Vrajavāsī, kuris kada nors dėvėjo šafraną ir priėmė Sanyāsa įžadus.
Visi Vrindavano apylinkių Mahantai vienbalsiai patvirtino ir suteikė mūsų Gurudevai Mahant titulą. Keturios Indijos Vaiṣṇavų Sampradāyos dar labiau pakylėjo Svāmījį ir suteikė Mahāmaṇḍaleshwar titulą.
Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda yra Bhāgavat Dharma Samāj įkūrėjas-āchārya ir Dvasinis Mokytojas nenutrūkstamoje Mokytojų mokinių sekoje, nusileidžiančioje iš Viešpaties Śrī Kṛṣṇos.
Biografija
Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda pasirodė Śrotrīya Brāhmaṇa Gauḍīya Vaiṣṇavų dinastijoje. Jo šeimos dinastija yra tiesiogiai kilusi iš Kaśyapos Muni, vieno iš septynių sūnų, gimusių iš pirmosios visatoje sukurtos būtybės, Viešpaties Brahmos proto.
Nuo pat gimimo Svāmījī buvo supažindintas su Bhaktiyoga (atsidavimo kelias). Jo tėvas, labai gerbiamas Brāhmaṇa ir daugelio Vrindāvano gyventojų Guru, pradėjo mokyti sūnų, kai jam buvo ketveri metai, savo namuose Vrindāvane. Būdamas aštuonerių, Svāmījī įstojo į garsųjį Vrindābano Nimbārkos sanskrito Mahāvidyālaya koledžą, kur gyveno bendrabutyje ir aštuonerius metus nuolat mokėsi. Būdamas puikiu mokiniu, jis buvo perkeltas į Anglijos koledžą, kur išmoko išversti senuosius Vedų raštus į anglų kalbą.
Svāmījī paliko kuklius betoninius namus Vrindāvane, kad surastų savo Dvasinio Mokytojo Śrīlos A. C. Bhaktivedānta Svāmī Prabhupādos prieglobstį. Kai jis prisijungė prie Prabhupādos, ISKCON teritorijoje Vrindavane buvo tik trys šiaudiniai nameliai. Kai Prabhupāda atvyko į Vrindāvaną, Svāmījī pasiprašė tapti jo mokiniu. Kai Śrīla Prabhupāda sužinojo, kad Svāmījī yra Vrajavāsī, jis pasakė, kad Svāmījī jau yra Guru, todėl jam nereikia jokios iniciacijos. Remiantis Vedų šventraščiais, Vrajavāsīai yra Guru visiems. Po metų Svāmījī vėl paprašė iniciacijos, bet Prabhupāda jam pasakė tą patį. Daug kartų Śrīla Prabhupāda sakė, kad jis jau yra Guru ir jam nereikia jokios dvasinės iniciacijos. Galiausiai Svāmījī pasakė, kad be iniciacijos niekas negali gauti išsivadavimo, todėl apie penktą vakaro, Prabhupāda pasikvietė Svāmījį į savo kambarį ir priėmė jį savo mokinius. Svāmījī yra vienintelis Prabhupādos mokinys, kuriam Śrīla Prabhupāda sukartojo tris pilnus Mahāmantros ratus ant paties mokinio naudotų japos karolių, kuriuos grąžino atgal Svāmījiui. Kiekvienam kitam ISKCON mokiniui, Śrīla Prabhupāda sukartodavo tik tris Mahāmantros karoliukus ant naujų japos karolių ir tuos naujus karolius jiems atiduodavo.
Śrīla Prabhupāda pasakė Svāmījīui, kad jis taip gražiai tarnauja Kṛṣṇai Balarām, todėl jo vardas yra Kṛṣṇa Balarām Dās. Jis taip pat pasakė, kad labai myli Kṛṣṇą Balarām.
Kalbėdamas apie savo Guru judėjimą, mūsų Svāmījī pasakė: „Aš neprisijungiau prie ISKCON, manydamas, kad jame yra dideli pastatai su daugybe mokinių iš Vakarų, tam kad galėčiau mėgautis jų draugija, bet prisijungiau, nes supratau, kad Śrīla Prabhupāda yra tikras atsidavusysis ir aš norėjau padėti jo misijoje. Aš prisijungiau, kad būčiau pilnai Kṛṣṇos sąmonėje. Aš neprisijungiau tam, kad mane garbintų, gerbtų, šlovintų, gaučiau pareigas ar aukų sau. Bet aš prisijungiau prie savo Guru, Śrīlos Prabhupādos, žinodamas, kad jis norėjo, jog viskas iš Vedų raštų būtų pateikta taip, kaip yra, įskaitant etiketą. Dėl ISKCON vadovų nukrypimo nuo autentiško Vedų standarto (daugiau informacijos rasite Svāmījīo „Mano misija“ serijose). 1989 m. Svāmījī oficialiai atsistatydino iš ISKCON. Iki šiol jis yra vienintelis Śrīlos Prabhupādos mokinys, kuris parašė oficialų atsistatydinimo laišką, jog pasitraukia iš ISKCON narių, ir šis laiškas buvo priimtas bei paskelbtas ISKCON publikacijoje „ISKCON minutes“. Svāmījī ir toliau tarnavo savo Guru bei širdyje suprato, kad jo Guru perdavė jam Mokytojų mokinių sekos deglą. Taigi 1990 m. jis įkūrė organizaciją Bhāgavat Dharma Samāj.
Svāmījī parašė knygą „Haricharyā Dīpikā, atsidavimo tarnystės iliustracija“ (išspausdinta 1990 m.) sanskrito Devanāgarī kalba, kuri atskleidė Svāmījīo tvirtą sanskrito kalbos mokėjimą ir atsidavimo kelio suvokimą. Tai patraukė visų keturių Vedų šventraščiuose įgaliotų vaiṣṇavų sampradāyų Mahant ir Śrī Mahant dėmesį. 1991 m. spalio mėn. visi keturių vaiṣṇavų sampradāyų Mahantai vienbalsiai paskyrė Svāmījį eiti Mahant pareigas. Śrīla Prabhupāda norėjo šios Mahant pozicijos 1975 m., tačiau tuo metu tai buvo neįgyvendinta, bet dabar jo valią įvykdė mūsų Svāmījī. 2004 m. balandžio mėn. keturios vaiṣṇavų sampradāyos pakėlė Svāmījį į Mahāmaṇḍaleshwar poziciją, nusprendusios visiškai apeiti Śrī Mahant poziciją. Istoriškai Mahāmaṇḍaleshwar yra aukščiausia pozicija (lygi kardinolui), kurią užima Mahantai iš keturių vaiṣṇavų sampradāyų visoje Indijoje. 2012 m. Kumbha Meloje visi Śrī Mahantai norėjo išrinkti Svāmījį į aukščiausią Jagad Guru poziciją. Svāmījī dar turi priimti tą garbę.
Svāmījī parašė knygą „Ekādaśī, Viešpaties Hari diena“ (išspausdinta 1986 m.). Jis taip pat parašė „Vaiṣṇava Kaṇṭha-Hāra, Dvasiškai nusiteikusių žmonių vadovas arba atsidavusių sielų vėrinys“ (išspausdinta 1989–2018 m.). Svāmījī taip pat parašė Vrajavāsī komentarus daugeliui vedinių šventraščių, įskaitant „Bhagavad Gītą“ (išspausdintą 1991 m. ir 2017 m.) ir „Śrīmad Bhāgavatam“ (išspausdinta penkiolika tomų, po vieną nuo 1991 m. iki 2013 m., o vėliau išspausdinta kaip rinkinys 2016 m.). „Śrīmad Bhāgavatam“ yra saldus Vedų raštų kremas ir paties Viešpaties Kṛṣṇos literatūrinis įsikūnijimas. Svāmījī taip pat yra pirmasis Guru, parašęs „Vedānta Sūtros“ vertimus ir komentarus per daugiau nei du šimtus metų, kurių niekas kitas nebaigė dėl sanskrito kalbos supratimo lygio, reikalingo aforizmams išversti ir komentuoti. Jis taip pat yra pirmasis Guru, kuris trimis skirtingomis kalbomis (sanskrito Devanāgarī, hindi ir anglų) parašė komentarus „Vedāntai Sūtrai“ (išspausdinta 2016 m.). Be to, Svāmījī parašė „Guru Nirṇaya Dīpikā, arba šventraščiai nurodo, kas gali ir kas negali tapti Guru“ (atspausdinta 1993 m.), kuriame atskleidžiami Vedų nurodymai dėl Guru kvalifikacijos, nieko nesumenkinant. „Guru Nirṇaya Dīpikā“ yra pagrįsta įrodymais iš daugiau nei devyniasdešimties Vedų raštų ir autoritetų, įskaitant tiesioginius Viešpaties Śrī Chaitanyos Mahāprabhu mokinius, tokius kaip Śrīla Rūpa Gosvāmī ir Śrīla Sanātana Gosvāmī. Svāmījī periodiškai parašė daug kitų mažesnių knygų, įskaitant „Śvetāśvatara Upaniṣad“ (išspausdinta 2005 m.). Svāmījī per septynias dienas išsakė visus dvylika „Śrīmad Bhāgavatam“ posmų ir šios septynios Svāmījīo paskaitos buvo suguldytos į knygą „Kaip praleisti geriausias septynias dienas Žemėje“ (išleista 2010 m.). 1993 m. buvo atspausdinta knyga „Sveikas ir išmintingas pasirinkimas“, kartu su daugybe Vedų receptų. 2005 m. buvo atspausdinta knyga „Bhakti Bhajan Mala, atsidavimo dainų karoliai“. Taip pat išleistos kelios knygos hindi kalba, o daugelis knygų buvo išverstos į keletą Indijos ir užsienio kalbų.
Iš visų Śrīlos Prabhupādos mokinių mūsų Svāmījī yra vienintelis mokinys, kuris gimė, užaugo ir mokėsi Śrī Vrindāvano Dhāmoje, Vrajos žemėje. Ši Vrajos žemė yra vienintelė vieta šioje žemėje, tiesiogiai nusileidusi iš dvasinio pasaulio, Vaikuṇṭhos. Śrī Vrindāvano Dhāma žemėje prilygsta aukščiausiai dvasinio pasaulio planetai Golokai ir nusileido į žemę dėl Viešpaties Kṛṣṇos. Śrīla Viśvanātha Chakravarti Ṭhākura, pripažintas Gauḍīya vaiṣṇavų autoritetas, teigia, jei norite tinkamai ir tobulai išmokti dvasinio gyvenimo, turėtumėte nuvykti į Vrindāvaną ir mokytis jo iš Vrajavāsīų. Kadangi Vrindāvanas yra Viešpaties Kṛṣṇos namai, ten gimę ir augę žmonės nėra paprasti žmonės. Svāmījī, gimęs ir užaugęs Vrindāvane, yra Vrajavāsī, todėl yra nuolatinis paties Viešpaties Śrī Kṛṣṇos asmeninės buveinės gyventojas. Vrajavāsīai neturi pereiti prie Sanyāsa gyvenimo tvarkos, nes jie jau yra pilnai realizavusios sielos. Tačiau Svāmījī yra pirmasis Vrajavāsī, kuris kada nors dėvėjo šafraną ir priėmė Sanyāsa įžadus. Vienas mėgstamiausių Viešpaties Śrī Chaitanyos Mahāprabhu mokinių, Śrīla Prabodhanana Sarasvatī, savo knygoje „Śrī Vrindāban Mahimāmṛtam“ taip apibūdina Vrajavāsių vertę:
varṇāṇām brāhmaṇo gurūḥ
brahmaṇānāṁ guru sanyāsī
sanyāsīnāṁ gurūḥ avināsī
avināsīnāṁ gurūḥ vrajavāsī
„Brāhmaṇa yra keturių socialinių kategorijų (Brāhmaṇa, Kṣatriya, Vaiśya ir Śūdra) Guru, Sanyāsī yra Brāhmaṇų Guru, Amžinasis Dievas yra Sanyāsīų Guru, o Vrajavāsī yra amžinojo Dievo Guru.“
Svāmījī yra Śrotrīya Brāhmaṇa Vaiṣṇava Viešpaties Kṛṣṇos atsidavusysis, kuriam visi senovės Indijos Vedų šventraščiai, parašyti sanskrito kalba, suteikia teisę eiti Guru pareigas, o jo padėtis yra išaukštinta net tarp Vrajavāsīų ir Vaiṣṇavų Mahantų, kurie yra tikri Viešpaties Kṛṣṇos atsidavusysieji. Taigi, šiandien neįmanoma, kad kas nors tarp tikrųjų save realizavusių Viešpaties atsidavusiųjų būtų labiau gerbiamas nei Svāmījī. Mes iš tiesų esame Dievo palaiminti, nes turime tokį Svāmījį kaip savo Guru. Mes visi turime visapusiškai pasinaudoti jo Vedų raštų žiniomis. Svāmījī gali atnešti tikrąją taiką mūsų neramiam pasauliui.
Mokytojų mokinių seka
Tyra Kṛṣṇos sąmonė mums perduodama Mokytojų mokinių seka ir tikras suvokimas suteikiamas per šventraščių įgaliotus Dvasinius Mokytojus, kilusius iš Viešpaties Śrī Kṛṣṇos:
- Kṛṣṇa
- Brahmā
- Nārada
- Vyāsa
- Madhva
- Padmanābha
- Nṛharī
- Mādhava
- Akṣobhya
- Jayatīrtha
- Jñānasindhu
- Dayānidhi
- Vidyānidhi
- Rājendra
- Jayadharma
- Puruṣottama
- Brahmaṇyatīrtha
- Vyāsatīrtha
- Lakṣmīpati
- Mādhavendra Purī
- Īśvara Purī (Nityānanda, Advaita)
- Śrī Chaitanya Mahāprabhu
- Rūpa, (Svarūpa, Sanātana)
- Raghunātha, Śrī Jīva
- Kṛṣṇadāsa
- Narottamadāsa
- Viśvanātha Chakravartī
- Baladeva, Jagannãthadāsa
- Bhaktivinod
- Gaurakiśora
- Bhaktisiddhānta Saraśvatī
- Jo Dieviškoji Malonė A.C. Bhaktivedanta Svāmī Prabhupāda
- Jo Dieviškoji Malonė Mahāmaṇḍaleshwar Mahant Śrī Kṛṣṇa Balarām Svāmī Prabhupāda